Pasirinkimų pinklėse

Diogenas šildėsi atokaitoje šalia savo statinės. Priėjo Aleksandras Makedonietis ir tarė: „Prašyk manęs, ko tik nori“. Diogenas atsakė: „Tik neužstok man saulės“. Keistuolis tas Diogenas, ar ne? Buvo vienas žymiausių Antikinės Graikijos filosofų, o gyveno statinėje. Ir dar tokį šansą praleido... Tačiau, gerai pagalvojus, pro mano nepatiklumą prasimuša gana anarchistinė mintis: „Tai buvo tvirtas ir drąsus pasirinkimas, pagrįstas vertybėmis ir suvokta asmenine gyvenimo prasme“. Kiek iš mūsų taip galėtų?

Informacijos jūroje
Šiuolaikinis gyvenimas toks greitas, aplinkos spaudimas ir pasiūla tokie dideli, kad mes vargiai randame laiko sustoti ir pagalvoti, kas iš tiesų mums yra svarbu. Viskas yra labai skubu. Kasdien mus užplūsta telefono skambučiai, e-laiškai, susirinkimai ir dažną vakarą mes jaučiame, kad visą dieną buvome labai užimti, tačiau nenuveikėme nieko svarbaus. Sheena Iyengar, Kolumbijos verslo mokyklos profesorė ir Tarptautinio Jerome A. Chazen verslo instituto tyrimų direktorė teigia, kad statistinis amerikietis per dieną turi priimti apie 70 įvairių sprendimų, o įmonės vadovas per savaitę priima vidutiniškai 139 sprendimus, kurių kiekvienas dar išsiskaido į daugybę smulkių sprendimų.  Įdomu, kad priimti daugumai – 70 proc. - sprendimų mes skiriame tik po 9 minutes ar net mažiau. Ir tik 12 proc. sprendimų priimti mes skiriame po 1 val. ir daugiau. Atrodo, kad mes esame perkrauti sprendimais ir yra visiškai neaišku, ar priimti sprendimai apskritai yra teisingi.

Šiandienos informacinės technologijos stipriai išplėtė mūsų galias. Visą žmonijos turimą informaciją galime pasiekti vos per keletą sekundžių. Prisilietimu prie ekrano galime nusipirkti knygą ir tą pačią minutę ją pradėti skaityti. Mūsų išmanieji telefonai yra labiau išmanūs nei mes patys. Atrodo, turėtume gyventi ypatingo  produktyvumo amžiuje. Tačiau ekonomistai pastebi, kad nuo 1971 metų pasauliniu mastu vyksta ilgas ir lėtas produktyvumo mažėjimas. Šia situaciją jie vadina „produktyvumo paradoksu“. 20-ojo amžiaus pabaigoje, visas nuo civilizacijos pradžios sukauptos informacijos kiekis buvo apie 12 egzabaitų. Dabar tokį kiekį informacijos pagaminame per maždaug keturias dienas. Per pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį, metinis informacijos internete srautas pasiekė 1000 egzabaitų arba 19 milijonų kartų daugiau informacijos, kuri yra visose kada nors parašytose knygose. Tačiau tai tebuvo lašelis jūroje, nes informacijos srautas tuoj pasieks vieną zetabaitą, tai yra lygu 50 milijonų Kongreso bibliotekų (didžiausioje pasaulyje Kongreso bibliotekoje Vašingtone laikoma apie 150 milijonų leidinių).

Tarptautinės verslo mokymų, konsultavimo paslaugų ir tyrimų kompanijos FranklinCovey duomenimis, apie pusę (51 procentas) visame pasaulyje apklaustų darbuotojų teigia, jog jeigu jų gaunamos informacijos kiekis ir toliau didės, jie greitai pasieks „lūžio tašką“, po kurio toliau nebegalės kęsti – jie tiesiog perdegs nuo informacijos kiekio.

„Multitaskingo“ paslaptys
Dėl gausėjančio informacijos kiekio ir pašėlusio tempo, daugeliu atvejų mes esame verčiami vienu metu spręsti keletą užduočių ir  dirbti paslaptingojo „multitaskingo“ režimu (angl. multitasking – komp. daugiaprogramis režimas). Tačiau net kompiuteriai vis dar „lūžta“ nuo perkrovimo, o jei kalbėti apie žmonių smegenis... Pasirodo, kad mūsų smegenys vienu metu gali efektyviai spręsti tik vieną užduotį. Įdomų eksperimentą atliko Marcel Just,psichologijos profesorius ir vienas iš Kognityvinio smegenų tyrimų cento, esančio Karnegi Melon universitete,vadovų.  Eksperimente dalyvavo 18 savanorių, kurie leido skenuoti savo smegenis, jiems atliekant dvi skirtingo pobūdžio užduotis. Pirmoji užduotis buvo klausyti įvairių tezių ( pvz. “piramidės buvo laidojimo vieta ir jos buvo vienas iš 7 pasaulio stebuklų“) ir pasakyti, tai melas ar tiesa. Antrosios užduoties metu dalyviams buvo rodomos trimačių figūrų poros ir buvo prašoma pasakyti, kurios figūros tinka viena su kita. Dalyviai šias užduotis iš pradžių darė nuosekliai vieną po kitos, o paskui- abi iš karto. Verta paminėti, kad šių užduočių metu aktyvinasi ir veikia visai  skirtingos smegenų dalys. Pirmosios užduoties metu aktyvavosi 37 vokseliai (vokselis-erdvinis vaizdo elementas, lygus pikseliui, padaugintam iš pjūvio storio)smegenų audinio smilkininėse smegenų skiltyse, antrosios- taip pat 37 vokseliai, tik jau momeninėse skiltyse. Atrodytų, kad  darant abi užduotis vienu metu tie vokseliai turėtų susisumuoti iki 74. Deja realybė kitokia- „multitaskingo“ metu smegenų aktyvumas krito ir pasiekė tik 42 vokselius. Taigi smegenys prarado net 29 procentus savo efektyvumo vien dėl to, kad joms vienu metu buvo liepta susidoroti su 2 užduotimis.

Paklauskime savęs, kaip dažnai save pagauname skaitant elektroninį paštą ir tuo pačiu metu (įdėmiai?) klausant savo pavaldinio ar kolegos. Kaip dažnai vienu metu bandome skaityti keletą dokumentų, kalbėti telefonu ir rašyti sms? Esame tikri, kad labai efektyviai panaudojame savo laiką ir gal net esame produktyvūs. Tačiau kiek iš tikrųjų atsimename ar įsigiliname taip „multitaskindami“? Taip mes tik aliname savo smegenis ir patys atimame iš savęs galimybę  veikti tikrai produktyviai.

Neseniai mane sustabdė policija, nes važiavau neįjungusi automobilio šviesų. Aš juk negalėjau jiems paaiškinti, kad pamiršau, nes „multitaskinau“ vairuodama ir kalbėdama telefonu... Ir jei tik tokio sudėtingumo būtų užduotys...

Žmogaus smegenis supa smegenų žievė. Ji yra lyg mikroprocesorius, kuris gauna tūkstančius bitų informacijos per minutę ir ją apdoroja. Pro šią žievę informacija patenka į gilesnius smegenų darinius ilgalaikiam saugojimui. Tai kažkas panašaus į dokumentų spintos atidarymą ir aplanko į ją padėjimą. Skirtumas tas, kad į spintą vienu metu urmu galime sukišti šūsnį aplankalų, o pro žievę vienu metu gali pakliūti tik vienas,  t.y. vienu metu smegenų žievė gali apdoroti tik vieną informaciją, dirbti tik su viena užduotimi. Taigi iš tikrųjų esame produktyvūs tada, kai vienu metu dirbame prie vienos užduoties (bet gi nėra laiko – sakote jūs – tiek daug skubių darbų užgriūna vienu metu).

Tarp skubu ir svarbu
Per daug paprasta būtų tikėtis, kad tapti produktyviu užteks susikoncentruoti tik į vieną užduotį. Kažką reikia pakeisti iš esmės. Stephen R. Covey, žurnalo Times pripažintas vienu įtakingiausių amerikiečių, teigia, jog norint subalansuoto, efektyvaus ir produktyvaus gyvenimo, turime priimti mums svarbius, tačiau neskubius sprendimus. Dauguma žmonių gyvenime laikosi vieno iš dviejų požiūrių: skubos arba svarbos. Kad ir kurios mąstysenos – skubos ar svarbos – laikytumėtės, ji neišvengiamai paveiks jūsų gyvenimą. Įprastas požiūris yra reaguoti į skubų, t.y. dalykus, kurie yra tiesiai prieš mus ir kuriems reikia mūsų dėmesio neatidėliojant. Kadangi tokie reikalai niekada nesibaigia, mums atrodo, kad vienintelis būdas tapti produktyvesniems yra mėginti atlikti darbus greičiau. Rezultatai, kurių gyvenime pasiekiame priklauso nuo mūsų elgesio, o elgesys – nuo mūsų požiūrio. Ko neretai mes nesuvokiame yra tai, jog jį galime pasirinkti. Visi turime pasirinkimą tarp dviejų požiūrio durų. Už vienų slypi neišmatuojamas galimybių pasaulis, kur jūs, talentingas, mąstantis, iniciatyvus individas, galite susikurti savo ateitį. Už šių durų rasite laisvę susitelkti ties svarbiais savo gyvenime dalykais. Už kitų durų tūno gausybė skubių jūsų laiko reikalaujančių reikalų. Kai kurie jų yra svarbūs, kai kurie – ne, tačiau jiems visiems jūsų laiko reikia dabar! Jei esate pasyvus, neiniciatyvus žmogus, tapsite viso to, kas jus užgrius tas duris atidarius, auka.

„Gerai, gerai“, sakote „vakar aš dar prieš miegą apsisprendžiau, kad nuo šiandien rytais gersiu tik žolelių arbatą – man tai labai sveika. Nuėjau į darbą– visas skyrius jaukiai sėdi, kava garuoja, pyragaičiai net drasko nosį savo vanilinio kremo kvapu. Aš ką, mazochistė kokia? Aišku, kad kavą gėriau. Žinoma, kad su pyragaičiais“.

Vėl „atverkime“ smegenis ir pažiūrėkime, kas gi jose priima sprendimus. Neuromokslininkas ir gydytojas Daniel Amen savo klinikoje Kalifornijoje jau 20 metų užsiima smegenų sveikatos ir žmonių elgesio sąsajų tyrimais. Jo atliekami radionuklidiniai smegenų tyrimai aiškiai rodo, kaip skirtingos smegenų dalys aktyvuojasi priimant skirtingus sprendimus. Labai paprastai tariant, žmonių smegenyse kartais gyvena ir velnias, ir angelas. Velnias tai limbinė sistema - atsakinga už impulsyvius ir emocinius sprendimus, reakcijas į tai, kas mums atrodo labai skubu, o angelas - kaktinė smegenų žievės sritis -  atsakinga už brandumą, mąstymą, emocinę kontrolę, loginį sprendimų priėmimą, planavimą, t.y. už tai, kas mums yra svarbu.  Šių dalių sprendimai labai skirtingi ir veda į skirtingus rezultatus. Kiekvienas bent ausies krašteliu yra girdėjęs, kad perkant net 80 proc. mūsų sprendimų yra emociniai – tačiau vis vien imame ir pasiduodame savo impulsams. Kai jūsų vyras gatvėje akimis praryja ilgakoję gražuolę ar jūsų žmona pakloja pusė atlyginimo „nuostabiai raudonai suknelei“ (kuri ilgai ir liūnai kabos spintoje,  nes jos nebus kur dėvėti) – patikėkite, limbinė sistema dirba savo juodą darbą. Mes pasimauname ant savo impulsų kabliuko – reaktyvūs lyg skalikai krūmuose užjutę zuikį.

Kaip teigia smegenų tyrinėjimų specialistas ir knygų autorius Richard Restak, suaugusio žmogaus smegenų bruožu yra tai, kad žmogus sugeba kaktinei sričiai leisti imti viršų prieš limbinę sistemą, t.y. atlikti sąmoningą pasirinkimą. Būtent šis gebėjimas mums leidžia kontroliuoti savo gyvenimą ir siekti norimų rezultatų vietoje to, kad tiesiog būtume paklusnūs išoriniams stimulams.

Taigi kai jūs nusprendžiate, kas jums iš tikro yra svarbu, lengva ranka  į šalį nustumiate pyragaičius ir beveik demonstratyviai kas rytą geriate žolelių arbatą – sau ramiai ir užtikrintai dūzgia kaktinė smegenų žievė, vesdama jus galimybių keliu. Ir kuo daugiau planuotų svarbių pasirinkimų jūs padarysite - tuo efektyviau veiks ji veiks. Kaip sporto klube auginame raumenis, taip eidami nuoseklių sprendimų keliu stipriname savo kaktinę smegenų žievę. Ir kuo geriau ji veikia - tuo mes esame protingesni. O kas nori būti kvailas?

Gyvenimo misija
Kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime stabteli ir susimąsto „Kokia mano gyvenimo prasmė?“ Dažnas taip ir neranda atsakymo. O jis labai paprastas. Reikia pačiam sąmoningai pasirinkti, kas yra svarbu – juk niekas kitas už jus to padaryti negali. Kai apsisprendi, kas svarbu, tada suvoki ir savo gyvenimo prasmę, kitaip tariant misiją.

Remiantis kompanijos FranklinCovey pasauliniu mastu atliktais tyrimų duomenimis, tik 15 proc. darbuotojų gali pasakyti bent vieną iš 3 savo organizacijos tikslų ir tik 12 proc. gali pasakyti, kaip sėkmingai jie tų tikslų siekia. Perfrazuojant: kai nežinome, kur ir kodėl keliaujame, sunku pasakyti kaip sekasi kelionė.

Viktoras Franklis, austrų psichiatras ir psichoterapeutas, išgyvenęs konclagerį, teigė, kad „Savo gyvenimo misijas mes veikiau atrandame, nei išrandame“.

Taigi raskite taip trūkstamo laiko ir atsakykite sau į klausimą „Kokius svarbius pasirinkimusesu pasiruošęs padaryti vardan savo gyvenimo įprasminimo?“

Vietoje žolelių arbatos aš vis dar renkuosi kavą (tačiau jau su pienu). Mano namo kieme užtenka vietos visiems dvikojams ir keturkojams draugams. Mano gyvenimas pakankamai lėtas, tačiau kiekviena diena yra labai svarbi. Man ramu. Aš apsisprendžiau ir užrašiau savo gyvenimo misiją.

Jums palieku spręsti apie Diogeno poelgį. Kiekvienas turime laisvę pasirinkti savo atsakymo variantą.

 

Ingrida Osinaitė